PIRMOJI IDILĖ
Senas yra lietaus šniokštimas
|
FIRST IDYLL
Old is rain gushing down shrubstems
|
| |
Senas yra lietaus šniokštimas krūmų šakomis,
tetervinu dundėjimas vasaros aušros raudonume,
senas yra mūsų šis kalbėjimas:
|
Old is rain gushing down shrubstems,
cockgrouse drumming in the red summer dawn.
Old is our talk of this.
|
apie geltonus miežių, avižų laukus,
piemenų ugniakurus rudens šlapioj, vėjuotoj vienumoj,
apie bulviakasius,
ir apie vasaros sunkias tvankas/
baltą žiemų blizgesį, važių dindėjimą begaliniuose keliuos.
Ir apie sunkius rąstų vežimus, dirvonų akmenis,
apie raudonas molio krosnis ir laukų klintis;
o kai prie lempų, vakarais, rudens laukų pilkėjime -
apie rytojaus turgaus vežimus,
apie išskendusius, ištrinktus spalio vieškelius,
šlapius bulviakasius.
|
And of the fields, yellowing barley and oats,
the cowherd fires wetblown in lonesome autumn.
Of the potato digs,
the heavy summer heat,
white winter glare and sleigh-din down unending roads.
Of heavy timber hauls, stony fallows,
the red brick ovens and outlying limerock.
Then - by the evening lamps, in autumn, while fields turn gray -
of wagonloads ready for tomorrow's market,
the roads, in October, washed out and swamped,
the potato digs drenched.
|
Senas yra mūsų šis gyvenimas - ilgom kartom
nuvaikšioti laukai ir įsispaudę dirvos,
kiekviena žemės pėda kalba ir kvėpuoja dar tėvais.
Iš tų pačių vėsių ir akmeninių šulinių
jie girdydavo savo grįžusias plačias bandas,
ir kai išdubdavo jų pirkių aslos,
kai gryčių sienos imdavo lėtai byrėt -
iš tų pačių duobių jie besdavo geltoną molį
auksinį smėlį - iš tų pačių laukų.
Ir kai mes išeisim,
kiti sėdės ant mėlynų palaukės akmenų,
šienaus užžėlusias lankas ir ars atokalnes;
ir kai, iš darbo grįžę, sės užu stalų -
kalbės kiekvienas stalas, molinis ąsotis,
kiekvienas sienos rąstas;
jie prisimins plačias, geltonas smėlio žvyrduobes
ir vėjuje banguojančius rugių laukus,
mūsų moterų liūdnas dainas linų palaukėse,
ir šitą kvapą, pirmąkart naujoj troboj! -
šviežių samanų kvepėjimą.
|
Old is our life here, long generations
pacing the fields off, wearing down plowland,
each foot of earth able to speak, still breathing of fathers.
Out of these cool stone wells
they drew water for their returning herds,
and when the flooring in the place wore down,
or the housewall quietly started to crumble, they dug their
yellow clay form the same pits,
their sand gold-fresh from the same fields.
And even with us gone
there will be others, sitting out on blue fieldstones,
mowing the overgrown meadows, plowing these plains,
and when they come in at the end of their day and sit down to the tables,
each table, each clay jug,
each beam in the wall will speak,
they'll have the sprawling yellow sandbanks to remember,
and ryefields swaying in the wind,
the sad songs of our women from the far side of a flax field,
and one smell, on first entering a new parlor,
the scent of fresh moss!
|
O, senas yra dobilų žydėjimas,
arklių prunkštimas vasaros naktim -
ir velenų, akėčių, plūgų čežesys,
malūnų girnų akmenų sunkus bildėjimas,
daržų ravėtojų skarelių baltas mirgesys, -
senas yra lietaus šniokštimas krūmų šakomis,
tetervinų dundėjimas vasaros aušros raudonume -
senas yra mūsų šis kalbėjimas.
|
Oh, old is the flowering clover,
horses snorting in the summer night,
rollers, harrows and plows scouring tillage,
the heavy millstones rumbling,
and women weeding the rows, their kerchiefs glimmering white.
Old is rain gushing down shrubstems,
cockgrouse drumming in the red summer dawn.
Old is our talk of all this.
|
DEVINTOJI IDILĖ
Per kaimus, per lygumas teka upės
|
NINTH IDYLL
Villages and Plains the Streams Flow Through
|
Grįžtat, su prabėgusiom dienom,
ir tekat, tekat, mano melsvos upės.
|
You too return, along with days gone,
and flow again, my blue rivers,
|
Jūs nešat su savim skalbėjų daineles,
žūklautojų tinklus ir pilkus medžio tiltus,
ir mėlynas, šiltai pakvipusias naktis,
kai iš lankų išplaukia lengvos rūko juostos
ir girdisi supančiotų arklių kanopos.
|
to carry on the songs of washerwomen,
fishermen's nets and grey wooden bridges.
Clear blue nights, smelling warm,
streams of thin mist off the meadow drift in
with distinct hoof-stomps from a fettered horse.
|
Jūs nešatės pavasarių triukšmingus polaidžius,
su karklų šakomis ir geltonų lelijų burbuolėm,
vaikų triukšmingą klegesį -
ir vasarų kaitrias ir šutinančias įdienes,
kai susiaurėjusi vaga užanka plūdėm
ir šilimoj įkaitęs dumblas
kvepia žuvimis ir akmeninėm brastom.
|
To carry off rioting spring thaws,
willows torn loose and yellow lily cups,
with children's shrill riots.
The summer heat, its midday simmer:
lillypads crowd, where a riverbed's narrowed,
while mud in the heat smells
of fish and rock-studded shallows.
|
Ak, bet ir tada, ir šilimos virpėjime,
kai dega virpuliuodamos atokaitos,
pleišėja įkaitusios klojimų lentos -
ak, ir tada šitas vanduo giliam meldų pavėsy!
Jauti, kaip teka jis, kaip pro pirštus,
kaip liejas, šliaužia šviesiai mėlyna srovė,
ir kai pasilenki - giedrioj ir mėlynoj tėkmėj
jauti praplaukiant pratekėtų kaimų kvapą,
laukų ir pievų, šiviliuojančių lankų,
ir tolimų, ir nepažįstamų sodybų,
kur prie sunkių medinių ąžuolo stalų,
apdėtų mėsa, duona ir šaltais žalibarščiais,
laukia grįžtančių pjovėjų moterys.
|
And even at the peak, when the heat
locked in with no wind appears to shiver and burn,
and barn siding cracks in the sun, even then
this water touches shade, down in the reeds,
so you can feel the pull and crawl,
one cool blue current through your fingers,
and bending over its clear blue flow
make out field smells, shimmering meadows,
other villages passed on the way here,
remote unfamiliar homesteads,
the heavy oakwood tables
heaped with bread, meat, and a soup of cold greens,
the women waiting for the reapers to return.
|
KETURIOLIKTOJI IDILĖ
Turgus
|
FOURTEENTH IDYLL
Market days
|
Pirmadieniais, dar iš gilios nakties,
dar nepradėjus mėlynuoti lango klėtkoms,
girdėdavome, kaip keliais,
kaip bėgančiais pro Šalį vieškeliais
pradėdavo dardėt į turgų ūkininkų ratai.
|
Mondays, way before dawn,
before even the first hint of blue in the windows,
we'd hear it start, off the road past our place,
over on the highway nearby,
in a clatter of market-bound traffic.
|
Vaisių prikrautais vežimais, paukščių kraitėmis, a
r vedini, lėtai, prie ratų pririštais galvijais,
ir sėdėdami aukštai pakeltose sėdynėse
(ir moterys - spalvotom ir margom skarom
ir rūpestingai pakaklėje surištais kampais),
|
Riding the rigs packed with fruit and crated live fowl,
or on foot, with cattle hitched to tailgates slowing the pace,
or sitting up high, on raised seats
(the women all wore their garish kerchiefs,
the knot under each chin carefully tied)
|
kratydamiesi ir linguodami su kiekvienu ratų trinktelėjimu,
pro krūmus ir laukus, per šilo liekną,
lydimi beskalinančių, nuo vienkiemių atbėgusių šunų
ir dulkių debesio, -
|
so jolting along, lurching in their seats,
in and out of woods, fields, scrub barrens,
with dogs out barking from every yard along the way,
in a cloud of dust.
|
ir tada, siaurom, ir mažom gatvelėm,
ir dardaliuodami akmeniniu bruku,
važiuoja jie lig turgaus šulinio,
kur jau, pamūrėse sustatę vežimus
ir mosikuodami, margais ir klegančiais pulkais,
buriuojąs žmonės.
|
And on, by narrow alleyways,
rattling across the cobbles,
up to the well in the market square.
With a crowd already there,
the wagons pull up by a stone wall
and people wave across to each other,
a bright noisy swarm.
| |
...Pametęs arkliui glėbį dobilų,
tėvas nueidavo pasižiūrėt galvijų.
Pro vaisių, obuolių ir kriaušių vežimus,
susėdusias ant ratų kaimo moteris,
pro išsidėsčiusius pamūrėje pirklius
jis eidavo tolyn, kur buvo didelis medinis gardas,
pilnas bliaunančių avių, arklių ir karvių,
ir oras pilnas mėšlo kvapo ir arklių žvengimo,
vistų triukšmo, nenustojančio baubimo
ir ūkininkų erzelio.
|
And from there, first tossing our horse a tuft of clover,
father would go to look the livestock over.
Strolling past fruitwagons loaded with apples and pears,
past village women seated on wheelframes
and traders laid out along the base of the well,
he'd make his way to one large fenced-in yard
filled with bleating sheep, with horses and cows,
the air full of dung-stench and neighing,
hen squalls, non-stop bawling,
the farmers squabbling...
|
...Ir mama išbėgdavo dar nusipirkti druskos
ir porą virbalų - ir mes žiūrėdavom,
padėdami išrinkt sesutei siūlų,
apsvaigę begale skaisčių ir degančių spalvų -
kolei mama nutempdavo mus vėl pro buodes, -
|
And mother, mindful of salt she needed to get,
as well as knitting needles, rushed right off;
and we'd be looking on to help our sister pick her thread,
dizzy from this endless spread of bright burning colors in front of us,
till mother pulled us back from the booths,
|
ir pro apkrautus vaisiais ir grūdais ratus,
pro ūkininkų apgultą turgaus šulinį
|
had us go past wagonloads of fruit and grain
to skirt the crowding square,
|
nueidavom siaura ir apdulkėjusia gatve
mes aplankyt tetos Kastunės,
ir tada, šnekėdamiesi ir paskubomis,
pro susigrūdusius prie upės namukus
mes nusileisdavom prie vandenio malūno,
kur, susimetęs ratuose rugių maišus,
miltuotais batais ir apdulkėjusia, pilka sermėga,
jau laukė tėvas,
|
then head up that narrow, dusty side street
to see our aunt Kastune;
later, we'd still be talking away, when she hurried us back
past the tiny houses shoved up next to each other, along the river
and down to the mill, where with the last
of the rye-flour sacks stacked up in the wagon
and his shoes flour-white, his whole outfit pale flour-dust,
father would be waiting.
|
ir vėlai, lig išnaktų,
pro išsimėčiusius aplinkui vienkiemius,
miškų keliais - vėl darda ūkininkų ratai,
ir nekantraudami, ir pasilipę, ant kelių varčių,
ir užudribusiom ant pat akių kepurėm
pargrįžtančių iš turgaus laukia piemenys.
|
And on past nightfall, farmwagons keep clattering
back past scattered homesteads,
then on through the woods; while up ahead
cowherds perch impatient on top of the gateposts,
their caps pulled down on their eyes,
still waiting for us to get back.
|
